Pasirinkimo mitas ar tikrovė

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Tačiau ar nėra taip, kad iškiliomis laikomos asmenybės pavirsta ar, tiksliau sakant, mūsų pačių yra paverčiamos mitologinėmis, nebesiejant ir nekvestionuojant jų veiklos ir vaidmens, o tik susikuriant mums palankius ir dominuojančiais naratyvais tampančius mitus? Nerija Putinaitė.

Apie mitus, asmenybių vietą juose ir įtaką Lietuvos tapatybei klausinėjo Justinas Lingevičius. Justinas Lingevičius: Pokalbį pirmiausia norėčiau pradėti klausimu, ar apskritai egzistuoja mitai apie asmenybes, ar jie yra aktualūs Lietuvos tapatybės kontekste?

Nerija Putinaitė: Mitai egzistuoja, o asmenybės, jų veikla yra įpintos į mitus. Skirtingi laikotarpiai pateikia skirtingas interpretacijas. Pavyzdžiui, pernai minėjome K. Donelaičio metus ir jį jau prisimename kaip liuteronų kunigą, tačiau sovietmečiu buvo kuriamas jo kaip ateisto, vedančio būrus į pagonišką gamtos garbinimą, įvaizdis.

Tai reiškia, kad pati asmenybė tiek įpinta į kontekstą, jog turime kelti klausimą, ar toks asmenybės sumitinimas atitinka istorinius įvykius, kaip ta asmenybė atrodė, kokia ji buvo.

Priešingu atveju gyvensime mitais ir mituose. Basanavičiaus asmuo buvo sumitintas tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu. Todėl dabar mes turime klausti, kas jis buvo, kokia jo reikšmė? Tą turime daryti tam, kad atsivertume istorinei tiesai. Kiek svarbu plačiai paplitusius mitus perkurti, rekonstruoti arba dekonstruoti ir apskritai — ar tą reikia daryti?

Tai nereiškia, kad mitas naikinamas, tik abejojama kai kuriais elementais. Mito atveju teigiama asmenybė įgauna šventumo pavidalą, tampa neliečiama.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Reakcija buvo tokia todėl, kad nauja asmenybės reikšmės interpretacija reiškė ir mito rekonstravimą. Sulaukta kaltinimų, kad apskritai suabejota Lietuvos nepriklausomybe. Tai leidžia suprasti, kaip plačiai mitas apima. Šiandien aš matau S. Nėries sumitinimo tendenciją, nes neįvyko jos kritinis vertinimas. Nebuvo diskusijų siekiant atskirti jos kaip kūrėjos vaidmenį nuo jos asmeninio pasirinkimo motyvų.

Žiūrint iš visuomenės perspektyvos, mums yra svarbūs žmogaus pasirinkimai, kokią žinią skelbia asmenybė savo darbais. Ir mes negalime sakyti, kad tai, ką pasirinko S. Nėris, pasirinkimo mitas ar tikrovė pateisinama.

Dvejetainių opcijų mitas ar tikrovė

Dabar ją linkstama ir bandoma sumitinti kaip kentėjusią ir dėl pasirinkimo skaudžiai išgyvenusią būtybę, tarsi asmeninė kančia pateisintų bet kokius pasirinkimus. Daug lengviau yra sumitinti tas asmenybes ar net reiškinius, apie kuriuos mažai žinome. Manau, kad lietuviškoje tapatybėje labiausiai yra sumitintas pagoniškumas, nes rimtų duomenų apie senuosius pagonis nėra išlikę. Man taip pat yra įdomus tarpukario Vytauto sumitinimas, kuris buvo visiškai ištrintas sovietmečiu, mito reikšmes perkeliant į patį Žalgirio mūšį.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Mitų formavime labai svarbų vaidmenį vaidina politika, nes tarpukario Lietuvoje Vytauto sumitinimas buvo naudojamas politiniais tikslais. Politikoje yra jaučiamas visuomenės mobilizacijos poreikis, todėl dažniausiai to siekiama tokiais mitiniais įvaizdžiais. Kiek sovietmečiu egzistavęs asmenybių kultas iškraipė asmenybių vaidmenį visuomenėje? Įdomiausia, kad į tarybinį pasakojimą įpintos asmenybės, kurios atrodė iš principo nederančios.

Tarybinė mitologija taip sugebėjo adaptuoti Maironį, kad neliko nei kunigo, nei visuomenės veikėjo — tiktai lyrinis poetas. Tarybinė tikrovė mitų kūrimo prasme buvo tobula, nes labai laisvai elgėsi su asmenybėmis ir istoriniais faktais, mitologinis laukas buvo labai platus. Jis apėmė ir dabartį. Proletariatas kaip klasė buvo sumitintas, taip pat ir viešumoje matomi žmonės, pavyzdžiui, inteligentai, rašytojai, kūrėjai.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Totalitarinė valdžia rėmėsi mitais apie gyvus asmenis. Jie buvo lojalūs režimui, bendradarbiavo, kūrė tam tikrus gyvenimo ar asmens įvaizdžius, kurie atitiko ideologiją.

Dvejetainių opcijų mitas ir tikrovė, Binarinių parinkčių istorija

Tokiomis asmenybėmis nebuvo galima ir leidžiama abejoti, nes jie tarsi įkūnijo ideologiją. Todėl ir tapo mitais dar būdami gyvi.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Kai mirdavo, jie net negalėjo būti palaidoti kaip norėtų, buvo rengiamos specialios laidotuvės, pritinkančios tokiems asmenims. Kaip galutinis paliudijimas, kad visas jų gyvenimas teisingas ir neginčijamas. Juk nei apie partinius asmenis, nei apie kūrėjus nebuvo blogų žinių. Buvo pasiektas toks lygis, kad melžėjos buvo paverstos mitinėmis būtybėmis — rodoma, kad primelžia didelius kiekius ir paskui apdovanojamos medaliais.

Taigi kurta ištisa mitinė tikrovė, pripildyta mitinių didvyrių kiekvienam gyvenimo atvejui, parodant, į ką reikia lygiuotis. Tai — tam tikros iš viršaus nuleistos tapatybės įtvirtinimas? Totalitarinės valstybės sąlygomis yra galimybių monopoliškai palaikyti mitus.

Valdžia vienakryptiškai gali konstruoti žmonių sąmonę ir jauseną. Vis dėlto ir laisvoje valstybėje žmonės be mitų negali gyventi. Bet demokratinės valstybės sąlygomis ir esant nuomonių įvairovei, kur nekontroliuojami rašytojai, kūrėjai ar mokslininkai, mitai konstruojasi spontaniškai ir kinta daug laisviau.

Vyksta laisva konkurencija tarp mitų. Apskritai mitai yra reikalingi, nes vienija visuomenę. Tačiau jos nepavergia būtent tie, kurie spontaniškai kyla iš visuomenės gyvenimo. Kol mitas kuriasi, laisvai gyvena, vystosi, keičiasi, jis veikia kaip labai pozityvus dalykas.

Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis sveikatai – mitas ar tikrovė?

Bet taip būti negali, be mitų visuomenė neegzistuoja. Tačiau didžiausias pavojus, kai mitas imamas kontroliuoti, panaudojant savo asmeniniams pirmiausia — politiniams tikslams, visuomenei pavergti, tokiu atveju jis išsigimsta. Jeigu kokia nors partija ar vyriausybė mėgintų tam tikrą mitą įtvirtinti įstatymu ir pasakyti, kad jis bus pagrindinis per amžius, bus aiškus ženklas, jog Lietuvoje tiek ir tėra tos demokratijos.

Išlikęs įspūdis, kad iš literatūros, istorijos pamokų išsinešame ganėtinai stereotipinius įvaizdžius apie reikšmingas asmenybes. Tuomet lieka neaišku, ar tai istorijos politikos pasireiškimas, ar galbūt dar sovietmečiui būdingų mitų užstrigimas mokyklų programose? Ir dabar kyla diskusijų bangos dėl lietuvių literatūros programų. Problema, kad tam tikri vaizdiniai per ilgai užsibūna vadovėliuose ir paėmus jį į rankas galima matyti, kad kai kurie jų yra atgyvenę. Pavyzdžiui, atsitiktinai varčiau vadovėlius ir radau, kad Antanas Baranauskas smerkiamas kaip išdavęs tautinius idealus: vyresniame amžiuje labiau propagavo krikščioniškąją, katalikiškąją Lietuvą.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Jo jaunystės darbus suprantant kaip gamtiškosios beveik pagoniškosios Lietuvos garbinimą, interpretuojama, kad jis išdavęs lietuviškumo idealus. Tokia interpretacija galiojo prieš daugelį metų, dabar vertiname kitaip. Bet ji iki šiol išlikusi kaip iki galo nereflektuotas štampas. Galbūt taip reiškiasi ir švietimo sistemos pasirinkimo mitas ar tikrovė. Iš dalies tai neišvengiama, bet švietimo sistema atsilieka nuo skaitančios, plačios visuomenės, kurioje vyrauja įvairesni požiūriai.

Tai gali būti paaiškinama ir bendros kultūrinės bei mokslinės apykaitos ir sąveikos seklumu.

pasirinkimo mitas ar tikrovė

Ar naujų aukso amžių iškėlimas iškelia ir naujus herojus? Galbūt jų yra ir daugiau, bet yra trys ryškiai išsiskiriančios ir jos gyvena tuo pačiu metu.

  1. Rodyklė be rodiklio
  2. Pastaraisiais dešimtmečiais telekomunikacijų operatoriams plečiant savo veiklą ir  suintensyvėjus mobilaus ryšio bazinių stočių statyboms, visuomenėje kyla susirūpinimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai.

Jei kas nors tikrovėje su tauta, visuomene ir valstybe įvyktų radikaliai neigiamo ar — atvirkščiai — pozityvaus, vėl iš naujo kiltų iššūkiai paaiškinti tapatybę. Aiškindami save mes labai specifiškai traktuojame ir remiamės praeitimi. Postmodernistai mąstytojai daug kalbėjo apie tai, kad mes vis mėginame grįžti į praeitį, ji mums nėra užbaigta, mes vis atsigręžiame ir kasinėjame ją, kad atrastume tai, kas mums gali padėti susivokti dabartyje.

Todėl pasirinkimo mitas ar tikrovė mes, tiek tapatybė yra labai specifinėje situacijoje — nuolatinėje praeities archeologijoje ieškant atsakymo apie tai, kas esame dabar. Tarkime, didžiausias konfliktas dabar yra dėl lietuvių kalbos, kokia ji turi būti: ar ji turi prisitaikyti prie tikrovės, ar turi būti lengvai vartojama kad ją galėtų kurti ir vystyti kiekvienas kaip kam yra patoguar reikia išlaikyti jos grynumą kontroliuojant.

Jeigu galvojame, kad kalba yra pagrindinis tapatybės šaltinis, tuomet ją reikia išgryninti, kad kiti šaltiniai neužterštų.

Bet jeigu galvojame, kad kasdieniame gyvenime galime kalbėti dviem kalbomis ir vis tiek būti lietuviais, tokiu atveju kalbos ir tautinės tapatybės santykis yra visai kitas.

Diskusijos dėl kalbos parodo vieną iš konfliktiškų elementų, bet jų gali būti gausybė: tikrovės reiškinių vertinimo susikirtimai, požiūriai, kaip turime elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Pavyzdžiui, santykis su Rusija, Vakarų pasauliu ir jų kultūra. Ar televizija turi transliuoti vakarietiškas laidas ir filmus originalo kalba su subtitrais, ar jas versti?

Binarinės galimybės - santuokos nutraukimas: ar tai yra mitas ar tikrovė? Dvejetainiai parinktys - kas tai yra? Binary options: strategijos, prekyba, apžvalgos Binary options: reviews. Verum Option: kaip uždirbti dvejetainių galimybių prekybą 1.

Ar rusiškas laidas su subtitrais, o vakarietiškas versti? Tai yra tapatybės klausimai, ko mes siekiame. Politiniai, visuomeniniai kaip naudotis vietiniais bitkoinais remiasi tapatybės įvaizdžiais, jeigu jie ir nėra išsakomi ar reflektuojami tiesiogiai. Tapatybės laukas yra platus, apimantis įvairias tapatybes ir manau, kad jos turi laisvai gyvuoti ir kovoti tarpusavy. Pavojus kyla tuomet, kai galios instrumentais mėginama vieną įtvirtinti kaip vienintelę galimą ir dominuojančią.

Kelionės kruiziniais laivais – mitai ir tikrovė

Visos yra svarbios savęs suvokimui. Kokia jų tarpusavio sąveika? Ar jie persidengia? Kokios asmenybės gali būti aktualios šiandien?

  • Dvejetainiai parinktys - kas tai yra?
  • Kaip uždirbti pinigus dvejetainiams variantams Dvejetainių opcijų mitas ir tikrovė, Dvejetainiai parinktys - kas tai yra?
  • Kelionės kruiziniais laivais – mitai ir tikrovė | West Express

Vienos asmenybės tampa mažiau svarbios už kitas, nes, kaip ir minėjau, keičiasi tikrovė ir tam tikros asmenybės pasirodo nebe tokios svarbios, jų reikšmė permąstoma. Manau, kad ir dirbtinai sumitinti asmenybių nepavyksta.

Švenčiant Vinco Kudirkos jubiliejų, pasirinkimo mitas ar tikrovė jis kaip istorinė asmenybė yra labai turtinga, nepavyko jo įrašyti į pirmo ešalono mitinių asmenybių gretas.

Nerija Putinaitė: „Tikrovė priverčia visai kitaip žiūrėti į asmenybes“

Naujas paminklas jam Vilniuje bene didžiausias iš visų, bet neatrasta, kaip jis galėtų būti aktualizuotas. Tačiau tai nereiškia, kad po dešimties metų jis negalėtų tapti labai aktualus. Vyksta labai daug savaiminių procesų. Kalbėjau apie rašytojus, inteligentus — paprastu pavyzdžiu galėtų būti Romualdas Granauskas. Jis tapo natūraliai sumitinta asmenybe, jo rašiniai tapo labai aktualūs ir žmonės noriai juo domisi.

Todėl dabar galima stebėti tam tikrą Granausko mito pradžią — ne tautinio mito, bet kūrėjo mito. Jis veikiausiai bus sukurtas, bet būtent atsiremiant į jo darbus ir siejant su aplinkybėmis.

Naudingi straipsniai